Gaisras – turbūt vienas iš tų reiškinių, apie kuriuos nuolat girdime, tačiau šio reiškinio tikimybės nesiejame su savo namais. Tiek metų gyvename, o taip nieko blogo neatsitinka. Gal senoje elektros instaliacijoje kokio laidelio izoliacija padega, bet, argi tai grėsmė?
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas per 11 šių metų mėnesių suskaičiavo beveik 3050 gaisrų pastatuose – daug tai ar mažai – palieku spręsti Jums. Pagal pateikiamą statistiką neįmanoma tiksliai nagrinėti kokio pobūdžio gaisras kur įvyko, tačiau apskritai populiariausios priežastys, susijusios su statiniais: neužgesintas degtukas ar palikta žvakė, ar puodas ant viryklės ir pan., elektros „pažybsėjimai“, visokios netvarkingos krosnys, židiniai ir dūmtraukiai bei miegojimas rūkant (gal taip laiko susitaupo...?).
Ką galite nuveikti, kad būtumėte saugesni?
(0.) Galite įsigyti šunį, kaip tai padarė
šie herojai. Tačiau šios priešgaisrinės „priemonės“ eksploatacija brangi ir reikalaujanti daug laiko...
1. Vieną iš būdų tapti saugesniais numato 2009 metų vasarą papildyti teisės aktai reikalaujantys gyvenamųjų pastatų virtuvėse bei kitose pavojingose patalpose įrengti autonominius dūmų jutiklius.
Primygtinai visiems rekomenduoju – investicija, gerai paieškojus, sudarys ~30 Lt / vnt. Tiesa, prieš pirkdami pasitikrinkite gaminio specifikaciją ar instrukciją – būtina atitikties EN 14604:2005 standartui deklaracija. Be šio užrašo lieka absoliučiai neaišku kada ir į ką šis jutiklis sureaguos. Dar įdomu, kad sertifikuoti jutikliai nėra brangesni :)
2. Kas dar? Rečiau nei dūminį jutiklį, namuose rasime specialų nedegų audeklą ir gesintuvą. Audeklas labiausiai pravers virtuvėje užsidegus riebalams keptuvėje ar kitaip įsiplieskus nekontroliuojamai liepsnai ant viryklės. Visais kitais gaisro atvejais tinkamiausias miltelinis gesintuvas. Kad ir toks pat, kokį vežiojatės automobilyje.
Milteliniai gesintuvai patys universaliausi – tinka gesinti ir degant įprastoms medžiagoms (medis, popierius, guma, plastmasės – A tipo gaisras), ir degant skysčiams (benzinas, spiritas, lakas, tepalai – B tipo gaisras), ir dujoms (C tipas), ir elektros prietaisams (E tipas). Kam skirtas konkretus gesintuvas, yra nurodyta ant kiekvieno iš jų korpuso.
Teisės aktai nustato, kad didesniame nei 150 kv. m. gyvenamajame pastate, privalomas vienas 4 kg arba du 2 kg dydžio gesintuvai.
3. Dar vienas pasiūlymas. Susitvarkykite elektros instaliaciją (geriausiai, kad darbus atliktų kvalifikuotas elektrikas). Tikiu, kad vinys vietoje saugiklių jau praeitis, tačiau senos statybos pastatuose dar laaaabai daug elektros paskirstymo skydų, menančių sovietmečio laikus. Nesiūlau būtinai griauti sienų ir vedžioti naujus kabelius, o lauke kalti naują įžeminimo kontūrą (nors visa tai Jūsų saugumui), bet atnaujinti apsaugos nuo trumpojo jungimo aparatus (populiariai vadinamus automatais), sumontuoti srovės nuotėkio reles ir viršįtampių ribotuvus vertėtų. Jei jungikliai ar rozetės kibirkščiuoja, nedelsdami jas remontuokite ar keiskite. Dalis senoviškų elektros komponentų ir kai kurie pigūs dabartiniai gaminami iš netinkamo plastiko. Nuo pasikartojančios kibirkšties ir karščio tokie plastikai anglėja ir tampa laidūs elektros srovei. Tad po dešimto blykstelėjimo, Jūsų nuostabai, kibirkštis gali tapti atvira liepsna.
Remontuojant savo būstą ir renkantis medžiagas, jų galimo pavojingumo degant taip pat nereiktų pamiršti.
Štai šis straipsnis siūlo pamąstyti apie mūsuose populiarią šilumos izoliacinę medžiagą – putplastį. Gal ir gerai, kad Lietuvoje daugiabučių renovacija neįsibėgėjo, kol neparengti tipiniai ir su gaisro saugos specialistais suderinti renovacijos projektai. Konsultuokitės su specialistais, kad Jūsų naujai statomas ar rekonstruojamas būstas būtų ne tik šiltas, bet ir saugus.
Tad neatidėliokit. Reikia tikrai nedaug Jūsų pastangų, kad gaisro grėsmė namuose ženkliai sumažėtų.
Daugiau skaitinių šia tema:
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM aktualių naujienų skyrius